tuininis

tuinìnis, -ė adj. (2) Lb, Rk, Skp, Rgv, Mžš, Kvr, tuĩninis (1) LKAI62(Tj, Kb) iš tuinų, iš pinučių, žiogrinis: Iš eglės šakų pinta tuinìnė tvora Šmn. Mūsų apvydžia buvo tuininè tvora aptverta Kp. Tuĩninė tvora jau išvirto Tr.